užgauti

užgauti
užgáuti 1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš. | prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61. ^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž. 2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavaĩ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp. ^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinaĩ adv. skaudamai: Užgautinaĩ mušė Pl. | refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavaĩ kur griūdamas? Srv. ^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd. ^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš. | refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis ... užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526. | Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm. 5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam ... ant sprando užsigavo BsPI102. 6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ šìrdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.
\ gauti; antsigauti; apgauti; atgauti; dagauti; įgauti; išgauti; nugauti; pagauti; pargauti; pergauti; pragauti; prigauti; sugauti; užgauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • užgauti — užgáuti vksm. Ji̇̀s su plaktukù užgãvo mán rañką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištikti — ištìkti NdŽ; L, Rtr 1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtikti — užtìkti Rtr; Ser 1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikau daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užtìksi kur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsigauti — (ž.) 1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigavau ant stogo Als. 2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui). gauti; antsigauti; apgauti; atgauti; dagauti; įgauti; išgauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgauti — tr. 1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgausi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14. | prk.: Žemės neapgausi – ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmėtyti — tr. 1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N. 2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmėtė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt. 3. apsodinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšikti — apšìkti, àpšika, o vlg. 1. tr. K, Š, Rtr, KŽ apteršti, apibjauroti išmatomis: Tie karveliai apìšikė visur, reikia vytie Adm. | Pleštekės baltos àpšika kopūstus kirminais Mžk. ^ Kaip àpšiktą šakalį muni mėtlio[ja] iš vietos į vietą Slnt. Kur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”